- juoties
- juotiẽs adv. žr. juot: 1. V.Piet Ir daug kitų daiktų (juotiẽs žodžių) vienus su kitais sumaišo A.Baran. Aš juoties eisiu pas jį: anas gi nebegrįš manęsp Ba2Kar12,23. 2. Negeidžia už tai pagiriamas, nešoka į akis, nesigiria, juoties jas (savo gražias ypatybes) slepia Š. Jei kalba tekėte teka be vargo ir sugaišties, tai ir žmonės jos klauso be sunkumo, be nuvargimo, juoties su pasigėrėjimu Jn. Tada būtų galėjęs atkeršyti saviems broliams, bet to nepadarė: juotiẽs dar jiems dovanojo A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.